Įmonės patirtos išlaidos yra laikomos sąnaudomis, jeigu jos atitinka vykdomos veiklos pobūdį ir jeigu jos yra įprastinės įmonės veiklai.
Sąnaudos turi būti pagrindžiamos. Įmonė, sudarydama sutartį, turi būti įsitikinusi, kad šios sutarties antroji šalis nėra fiktyvi ir turi teisę vykdyti atitinkamą veiklą.
Sąnaudoms leidžiama priskirti: autotransporto priemonių eksploatavimo išlaidas (degalai, eksploatavimo išlaidos); bankų mokesčiai; biuro puošimo išlaidos, jei išlaidos įmonei teikia ekonominę naudą; darbo užmokesčio ir susijusios išlaidos; įmonės darbuotojams bendro naudojimo talpose perkamo geriamojo vandens įsigijimo išlaidos (įskaitant aparatų, naudojamų vandeniui virinti ir atšaldyti, nuomos išlaidas); darbo saugos ir darbuotojų sveikatos apsaugos išlaidos; sanitarijos ir higienos išlaidos; raštinės ir biuro reikmenų įsigijimo išlaidos (kanceliarinės, pašto, telefono (įskaitant mobilųjį), kitų ryšių išlaidos, kompiuterių techninio aptarnavimo paslaugos); konsultacinės, juridinės, informacinės ir pan. išlaidos; darbuotojų kvalifikacijos kėlimo išlaidos (apmokymas trumpalaikiuose kursuose, kuriuose darbuotojai tik tobulina savo kvalifikaciją, įgytą anksčiau); patalpų nuomos išlaidos (mokesčiai už komunalines paslaugas irt.t.); rinkos paieškos išlaidos (prekių ir paslaugų realizavimo rinkos paieškos išlaidos, mokestis už dalyvavimą konkursuose).
Išvardijau, mano nuomone, tas sąnaudas, kurias patiria dauguma įmonių. Ir dar kartą pabrėžiu, kad sąnaudos turi būti pagrindžiamos.